- šarpus
- 2 ךarpùs, -ì (vok. scharf) adj. (4) Š, Vlkv, Up, šárpus, -i (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ, Kl, Skd, Klp, Kv, (3) RŽ, NdŽ
1. D.Pošk, N, K, J aštrus, išgaląstas: Tokio šarpaũs dalgio da[r] neturėjau Jrb. Šar̃pios žirklės Plk.
šar̃piai adv.: Su šmirgeliu šar̃piai nepagaląsi Plk.2. nelygus, šiurkštus: Eglinės lentos šar̃pios Jnš. Kokioj šarpesnė̃j puodynėj išsuka sviestą Vlkv. 3. J, KdI, Grš, Krp, Žg, Mžk karštas, smarkus; griežtas, piktas, netaikus: Šárpus žmogus visiem įgrysta J.Jabl(Vl). Abu šar̃pūs – nesugyvęs Vlkv. Tas tai baisus [žmogus] toks buvo, šárpus Sdr. Marti labai šarpì, nesugyvena Krš.šar̃piai adv.: Šiandien jau ne tie laikai, kad šeimyną šar̃piai laikyti galėtum Grl. O kortomis turite kada lošti? – šarpiai užklausė klebonas rš. ║ MitI20(Rg), KŽ, Kv greitas, energingas; staigus, ūmus (apie arklį): Šarpùs arklys: kad į kalną veža, net ugnys laksto Klm. Ta kumelė labai šarpì Šll. ║ užgaulus, šiurkštus (apie žodį, kalbą): Mums nieko nekliuvo, tik šaunių šarpių̃ žodžių, purvinos šluotos ir brūklio per nugarą Š(LzP).4. Ėr žvarbus: Šarpùs vėjas, oras Vl.
Dictionary of the Lithuanian Language.